siūbuoti

siūbúoti, -úoja, -ãvo Rtr, NdŽ; Sut, LL14 1. intr. į šalis linguoti, svyruoti: Lankos žaliuoja, rugeliai siūbuoja Žem. Kur vėjas eina, siūbúoja javai, gaudžia girios (ps.) Sv. Mat, vėjelio supami, siūbuoja jau visi medeliai Vd. Ąžuolai ūkia, ūkia, tai pasiduos vienan šonan, kitan, tankiai nesiūbúoja Ob. Aš nueisiu an jūrių, pažiūrėsiu an marių, kaip vanduo liūliuoja, levendrėlė siūbúoja (d.) Plv. Tik tu matysi … mareles ūžaujančiant, nendružes siūbuojančiant LB125. Šienpjūvėliai pjauna, kartais uždainuoja, širdį sugraudina, net laukai siūbuoja LTR(Mrj). Ar vėjai pūtė, ar sodai ūžė, ar lendružės siūbãvo, ar lendrės siūbãvo? JV567. Papūs vėjeliai, siūbuos javeliai A1884,336. Ant kalno karklai siūbãvo, pakalnėj vanduo liūliavo (d.) Brsl. Žiūriu – prie kelelio eglelė siūbúoja, an jos viršūnėlės gegutė kukuoja (d.) Gg. Už žalių girių, už siūbuojančių ten du broleliai šienelį pjovė LTR(Klvr). O žalioji rūtelė, ji siūbúoja be vėjo DrskD172. Nei vėjai pūtė, nei sodai ūžė, tik lelija siūbavo naujam rūtų daržely LTR(Nmj). Siūbãvo ant marių mendrelė, verkė mergelės, ką bernai melavo (d.) Ad. Siūbãv[o] jos (seselės) galvelė kap mirtos šakelė DrskD55. Parbėg žirgytis, parprunkštavoja, … aukso kilpelės šalia siūbuoja N343. Ko išėjot ing girią (pūščią) regėt? Ar nendrės nuog vėjo siūbuojančios? BtMt11,7. Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, kad jos nei žagarai sausi siūbúodami barška K.Donel. ^ Gyva būdama, miške siūbavau, o numirus padus bučiavau (grindys) LTsV574(Srd). | refl. I, Rtr: Rugiai žydantys nuo vėjo putami siūbúojas J. Išėjote … nendrės veizdėtų, kuri nuog vėjo siūbuojas kiekvienon šalin DP20. ║ krypuoti: Vėjas kai pučiąs, i siūbúoja [devynių aukštų] namas Klt. Kuolus inkala, kad nesiūbúot [pastatas] Dbč. Sėdo pana in karietą: karieta siūbavo LB93. Šunelis zovada perbėgs, aš (tiltas) taipgi siūbuoju V.Kudir. ║ linguoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis į priekį ir atgal: Žengia žingsnį priekin viena koja ir siūbúoja Ktk. Vaikinas neskubiai, siūbuojančia eisena žengė į salę J.Dov. Sėdi ant sofos, siūbúoja ir nagus zulina Kt. ║ linguojant judėti, pleventi: Iš kakalio tik blykšt! išsimetė ugnelė ir vaikščioja, siūbuoja po grinčią BsMtII213. Bei dvasia Dievo lakstė (paraštėje skradžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo) ant vandinio BB1Moz1,2. 2. tr. versti svyruoti, linguoti: Vėjis siūbúo[ja] liemenis medžių J. Vėjas siūbuoja javą P.Cvir. Pūtė gaivus vėjas, siūbuodamas mūsų garlaivį A.Vencl. Pakilo erdvėj spinduliuota banga, – aš varpą siūbuoju galinga ranka V.Myk-Put. Vėjas siūbavo kabantį kirvį, ir šis kaukšėjo, daužėsi į medį LTR(Šil). Švelnus vėjelis siūbavo pušų šakas, medžiai lengvai ošė rš. Ant kiemo vėjas siūbavo medžius A1885,15. Plaukė pylelė par ežerėlį, lendreles siūbuodama LTR(Dr). Dvi moteriški išejo, turinčios sparnus, kuriuos vėjas siūbavo (pūtė) BBZak5,9. ║ tr., intr. judinti, kraipant į šalis, į priekį ir atgal, mosuoti: Prijojęs rado bernužėlis tarp tamsiųjų šilų, tarp žaliųjų girių ąžuolėlį plačialapį bestovintį, žalią viršūnėlę besiūbuojantį V.Krėv. Ji rauda garsiai, siūbuodama sušiauštą galvą J.Gruš. Siūbuoju rankomis SD90. Pareit strielčiukas par žalią lanką, strielbele siūbuodamas LTR(Dr). 3. intr. banguoti: Siūbavo upės vilnys J.Jabl. Vilnys siūbavo nuog vėjo A1883,126. Lengvai besiūbavo marios, bangos virto bangelėmis I.Simon. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai V.Myk-Put. Siūbuo[ja] jūros, siūbuo[ja] marės, siūbuo[ja] muno matušelė už [v]andineliams D76. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbúodamos JD725. Kaipo ant marių vilnios siūbuoja, teip mūsų sesytė sunkiai dūsuoja LTR(Ds). Kad anas tep siūbuotų, kap in marių vandenėlis TDrIV67. | Laukai siūbavo šilkinėmis bangomis rš. Valentas pūtė krūtinę, rėkė – jam rodėsi, kad jo balsas siūbuodamas plaukia ir atsimuša ten į sodžiaus pakluonę J.Paukš. Krūtinė lyg siūbuoja A1885,389. | prk.: Tartum marės – troškimai krūtinės vis siūbuoja, siūbuot nenustos Mair. Dabar pasaulis kaip marių vilnys siūbuoja (įaudrintas, neramus) Vvs. Bernyčio dvarelis siūbavo kalbelėmis LMD. ^ Anoj ežero pusėj, moterėle, tai žmonių, sako, kaip marios siūbuoja (labai daug) V.Krėv. | refl. Rtr: Vanduo siūbúojas, kad vėjis vilnis kelia J. Pašnekučiuojant – o tai buvo pamarėj ant krento – pamatė vandenį siūbuojantis BsMtII241. ║ supantis ant bangų, plaukti: Laivas siūbuoja tolyn į jūrą S.Nėr. 4. tr. versti banguoti: Vėjelis pūtė, vandenį siūbãvo (d.) Pkn. 5. intr. svyruoti, linksėti paviršiui, liūlėti: Minkštu kiminų kilimu, nors ir labai siūbuojančiu, gali keletą kilometrų traukti sp. Juodos begalinės girios, siūbuojančios pelkės – liūnai, juodai mėlyni ežerai ežeraičiai B.Sruog. Ateina perkūnija, trenksmas, baisiai žemė siūbúoja po kojų (ps.) Btg. Akỹs mirgėjo, siūbãvo žemė Jd. 6. tr. supti: Poras sylingų žilgalvių siūbavo meiliuosius vaikus ant savo kelių prš. Kūčių vakarą į geldą sudeda visų klumpes po vieną, ir du siūbuoja tą geldą LTR(Klvr). | refl. NdŽ: Piemenes ant šakų siūbúojas Dglš. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir antrą pusę, druską svėrė M.Valanč. 7. intr. neišlaikyti pusiausvyros, svirduliuoti: Jau tas siūbúoja, tuoj grius Dkš. Silpnas žmogus eina siūbúodamas lyg lendrė J. Gyreis, mergele, ne pijokėlė, oi ko eidama siūbavai? LTR(Ppr). Žemė drebės, dangus siūbuos KN238. 8. intr. pamažu eiti: Iš palengvo siūbúojam sau Kn. 9. intr. prk. neturėti pastovumo, tvirtumo: Feodalinės visuomenės sukurtoji pažiūrų sistema jau siūbavo, jau neteko pasitikėjimo rš. Jų netvirtas, siūbuojas mokslas brš. Idant jau nebūtumėm vaikais siūbuojančiais ir nebūtumėm pagaunami nuog visokio vėjo M.Valanč. Jonas nebuvo siūbuojąs kaip nendrė DP21-22. Saugot kovės rėdą nesiūbuojančia širdžia Ch1Krn12,33. | refl.: Idant daugiaus nebūtumbime vaikais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami yra visokių vėjų mokslo Ch¹PvE4,14. 10. intr. prk. būti varginamam, neturėti ramumo: Taip tu jauna siūbuosi, kad į marteles stosi, nuo seserų kalbelių, nuo anytos žodelių LTR(Šd). Taip, sesule, siūbuosi varguose ir bėdose LTR(Ukm). O kai aš, o kai aš už bernelio nuėjau, kaip dilgelė (dilgynė Adm) patvorėly siūbavau (d.) Vlk. | Siūbuoja mano širdelė be jauno bernelio LTR(Al). \ siūbuoti; atsiūbuoti; įsiūbuoti; išsiūbuoti; nusiūbuoti; pasiūbuoti; parsiūbuoti; prasiūbuoti; prisiūbuoti; susiūbuoti; užsiūbuoti